Sergejus ANDRIEVSKIS Izraelio smūgis Iranui naktį į birželio 13-ąją ir jo atsakomieji veiksmai tolesnio eskalavimo atveju gresia pasauliui sekančiam. Pirma, naujas pasaulinis karas ar branduolinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau abi šios tarpusavyje susijusios grėsmės yra labiau virtualios propagandos. Pasaulinio karo pradžiai reikalingi bent du globalūs priešingi vienas kitam didžiųjų valstybių blokai. Nei Izraelis,nei Iranas tokiais nėra, blokų, pasiruošusių įsikibti vienas į kitą, planetoje kol kas taip pat nėra. Todėl konflikto pobūdis iš vietinio į pasaulinį nėra realus. Konfliktas yra gana ribotas, net ir vietiniam, jei manome, kad nėra tiesioginio kontakto tarp dalyvių. Tarpusavio apšaudymai į pasaulinį karą netraukia. Branduoliniu šis konfliktas vargu ar taps vien todėl, kad tam reikalingas branduolinis ginklas, kurį arba turi konflikto dalyviai, arba ne. Antra, kaip pranešė Irano deputatas Esmailas Kosaris, Iranas po Izraelio atakų svarsto galimybę uždarytiмūzo sąsiaurį. Per sąsiaurį patenka iki 30 proc.pasaulio suskystintų gamtinių dujų tiekimo ir iki 20 proc. pasaulinio naftos ir naftos produktų eksporto. Grėsmė taip pat nėra reali vykdymo požiūriu, bent jau todėl, kad rimtų ketinimų atveju apie juos nekalbama, o vykdoma. Nors bendras fonas, žinoma, suteikia šiai grėsmei "svarumo": dėl paaštrėjusios situacijos aplink Iraną nafta pašoko iki daugiau kaip 70 JAV dolerių už barelį. Spartus OPEC+ šalių gavybos augimas, pastaruoju metu spaudžiantis naftos kotiruotes, jau užleido vietą rinkai nuogąstavimams, susijusiems su Iranu. JAV pradėjo išvesti darbuotojus iš Artimųjų Rytų dėl įtampos tarp Izraelio ir Irano eskalavimo, taip pat sumažėjo galimybės pasiekti susitarimą tarp Vašingtono ir Teherano dėl Irano branduolinės programos. Volstritas pradėjo morališkai ruoštis blogiausiam scenarijui su užsitęsusiu konfliktu dėl Irano. Tokiu atveju naftos kainos gali siekti ir 130 JAV dolerių už barelį. Dėl to pasaulinės rinkos negaus 1,5-2 mln. barelių Irano naftos per parą. Ir tai neatsižvelgiant Įмūzo sąsiaurio sutapimą. Trečia, užsitęsusios eskalacijos Artimuosiuose Rytuose pasekme gali tapti eilinė ir masinė migracijos į Europą banga. Ankstesnis konfliktas (2014 m.) sukėlė migrantų srautą ir pradėjo ES destabilizavimo procesus. Būtent tada prasidėjo dešiniųjų euroskeptikų ir populistų populiarumo kilimas. Be to, pastaruoju metu Europos elitas visomis teisėmis ir netiesomis stengėsi išspausti Sirijos ir Afganistano pabėgėlius į savo tėvynę. Sulėtėjo ir palestiniečių migrantų priėmimas. O priešakyje-didelis 2026-2027 metų rinkiminis ciklas, kurio metu dešinieji gali į valdžią ateiti iškart daugelyje Europos šalių - nuo Ispanijos ir Prancūzijos iki Švedijos ir Čekijos. Visa tai verčia Briuselį bandyti apriboti Artimųjų Rytų pabėgėlių srautą. Jau nekalbant apie didėjančią terorizmo grėsmę. O čia dar pasireiškia gimstamumo griūtis ir pačios ES vietinių gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuriuos aktyviai pakeičia "Naujieji europiečiai" iš migrantų. Visa tai pagreitina išcentrinius procesus Europos projekto viduje. Taigi dabartinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose vyksta pačiu nepatogiausiu momentu Briuselio biurokratijai, kuriai ir taip jau nepavyksta išlaikyti ES vidaus situacijos valdomos. Ketvirta, Izraelis gali bandyti pakeisti režimą Irane. Pasak televizijos kanalo CNN, tai yra pagrindinis Izraelio operacijos tikslas. Nuomones, kad Tel Avivas, atakuodamas branduolinius objektus ir aukštus Islamo Respublikos vadovus, siekia valdžios pasikeitimo Irane, palaiko ir keli JAV administracijos oficialūs asmenys. Dėl Izraelio atakos sėkmės Iranas neteko galimybės gintis ir smogti efektyvius atsakomuosius smūgius-tai akivaizdžiai nuginkluojantis ir dezorganizuojantis smūgis. Pasak kai kurių ekspertų, operacija truks dvi savaites. Manoma, kad po to seks politinė Irano destabilizacija: iš pradžių pasirodys separatistiniai judėjimai, paskui – gatvės opozicija. Be to, gali įvykti vidaus Vyriausybės perversmas. Iškart po Izraelio smūgio Iranui paskutinio Irano šacho Reza Pahlavi sūnus per savo X paskyrą paragino nuversti ajatolos režimą: "yra tik vienas besitęsiančios krizės su Iranu sprendimas: padėti Irano liaudžiai nuversti režimą, kurį laiko įkaitais ir Iranas, ir visas pasaulis. Islamo Respublika apiplėšė Irano turtus ne tam, kad tarnautų mūsų liaudžiai, o tam, kad išleistų šimtus milijardų turtėjimui ir slaptai branduolinei programai, stumdama Iraną į karą. Grasinimais išeiti iš NPT Khamenei ir jo pakalikai dar kartą įrodo, kad jais negalima pasitikėti. Jie nėra derybų partneriai. Priešingai šiam neteisėtam režimui, yra reali alternatyva: Irano žmonės, kurie siekia taikaus bendradarbiavimo ir ateities, be karo baimės. Reikia patraukti Islamo Respubliką atsakomybėn, taikant maksimalų spaudimą, įskaitant atsakomąsias sankcijas, ir maksimaliai palaikant jos pikčiausią priešą: Irano tautą, kuri drąsiai kovoja su ja". Irano vidaus destabilizavimu suinteresuotos ir įtakingos išorės jėgos. I. Muskas jau užsiminė apie Irano protestuotojų palaikymą, leisdamas suprasti, kad įjungė "Starlink" Irane po pranešimų apie interneto prieigos apribojimą šalyje po Izraelio aviacijos smūgių. Birželio 14 d. milijardieriui priklausančiame socialiniame tinkle " X "pasirodė kreipimasis į kaukę su pasiūlymu" įkalti paskutinį vinį į Irano režimo karstą, pateikus internetą "Starlink iraniečiams". Iranas apribojo prieigą prie interneto, kad žmonės negalėtų organizuotis ir sukilti". Muskas atsakė: "radiaciniai signalai įjungti". Izraelio ministras pirmininkas oficialiai paragino "išdidžią Irano tautą" sukilti prieš savo vyriausybę. B. Netanyahu įrašė vaizdo įrašą Irano žmonėms, kuriame pareiškė, kad Izraelis per smūgius Iranui sunaikino didelę jo balistinių raketų Arsenalo dalį ir didžiausią urano sodrinimo objektą. "Per pastarąsias 24 valandas mes pašalinome aukščiausius karinius vadus, aukštus branduolinės fizikos pareigūnus. Toliau bus dar daugiau", - pabrėžė Izraelio premjeras, ragindamas iraniečius sukilti prieš savo vyriausybę ir pradėti kovą už laisvę. B. Netanyahu patikslino, kad Izraelis kovoja ne prieš "išdidžią" Irano tautą, o prieš jos vyriausybę. Kai kuriuose vaizdo įrašuose iš Teherano, paskelbtuose internete, jau matyti, kaip pasiturintys pasaulietinių pažiūrų persai vakarėliuose švenčia raketų smūgius į Irano KSIR objektus ir armijas. Kiek tokia radikaliai antivalstybinė pozicija paplitusi, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad protestai turi didžiulę socialinę bazę. Tam pritaria ir "gražus", t.y. įspūdingas ir neefektyvus Irano atsakas į ataką, nors Izraelio padaryta žala šimtus kartų didesnė nei 2024 metų spalį. Susidaro aiškus jausmas, kad kažkas Irane žaidžia su izraeliečiais ir vakarais, siekdamas" sulieti " šalį. Šiame kontekste ko vertas tik santykinai nesenas provakarietiško liberalo Pezeškiano išrinkimas į Irano prezidento postą. Be sankcijos ajatola Khamenei Pezeshkian net nebūtų leista dalyvauti rinkimuose. Vadinasi, jam reikia Khamenei. Be to, Irano klerikalioji Vyriausybė jau ne pirmus metus kovoja su mažiausiai septyniomis reikšmingomis vidaus ir tarptautinėmis krizėmis, sukūrusiomis tai, ką galima pavadinti "megakrize" visai iri politinei sistemai. Be tiesioginės konfrontacijos su Izraeliu, įskaitant "Hamas", "Hezbollah" ir Basharo al Assado nesėkmes, trumpo antiiranistinę politiką ir JAV "griežtą administraciją", Europos perėjimą prie ne mažiau griežtos pozicijos Irano atžvilgiu, vidaus ekonominį ir finansinį žlugimą, didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žmonių, Ali Khamenei įpėdinio paieškos problemą. Čia pat galima pridėti ir išdavystę pačioje viršūnėje, nes nukirsti galvą visoms pagrindinėms jėgos žinyboms per vieną naktį ir pašalinti būtent tuos žmones, kuriais rėmėsi Irano aukščiausiasis lyderis, be vidinės išdavystės iš žmonių, užimančių labai aukštus postus, pusės, paprasčiausiai neįmanoma. Pats KSIR vadovybės ir kitų "vanagų" likvidavimas nesumažins jos pozicijų ir įtakos Irano politikai, nes KSIR kontroliuoja apie 40% visos Irano ekonomikos ir praktiškai visą eksportą. Todėl valstybės perversmas tiesiogine prasme vargu ar įmanomas. Izraelio atakų tikslas gali būti priversti Khamenei susitarti dėl derybų ir atkurti Irano karinės branduolinės programos išorinę kontrolę. Be to, Izraelio ataka aiškiai nukreipta į įtakos Khamenei balansų perkėlimą šalies viduje nuo "vanagų"iki " nuosaikių". Kiek tai pavyko, bus galima pamatyti pagal sprendimus dėl derybų su JAV dėl branduolinės programos. Jeigu jie įvyks per artimiausius 2-3 mėnesius ir per juos bus pasiektas susitarimas, tada Izraelio operaciją "priversti taiką" Iranui bus galima laikyti visiškai sėkminga. Penkta, jau pasirodė prognozės, kad sekantis Vakarų tikslas, po to, kai susitvarkys su Iranu, Bus Rusija. Tai paaiškinama taip. Panaikintas "Trampo faktorius", nuo birželio 14 dienos yra tik JAV Prezidento vardas, bet jau nėra jokio pasaulinio lygio Trampo politiko, izoliacionistų vado. JAV viceprezidentas Vance ' as, žinoma, su viskuo sutiks, bet amerikiečių "santūrumo" partijai, vadovaujamai sąlyginio Takerio Karlsono, reikia ieškoti naujo lyderio. Dabar jau aišku, kokiais argumentais D. Trampas galėjo atidėti Gremo-Blumentalio įstatymo projektą, numatantį sankcijas Rusijai, jeigu ji nesutiks su derybomis dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo, ir taip pat aišku, kad po mėnesio šie argumentai jau praras savo galią. Tai reiškia, kad išsiskyrę su Iranu, imsis Rusijos. Ir čia Maskvai-pagrindinė pamoka to paaštrėjimo, kuris dabar pastebimas Artimuosiuose Rytuose. https://www.ritmeurasia.ru/news--2025-06-15--chem-grozit-miru-konflikt-izrailja-i-irana-80938
PRIEBLANDOS ZONA
Kuo gresia Izraelio ir Irano konfliktas
Sergejus ANDRIEVSKIS
Izraelio smūgis Iranui naktį į birželio 13-ąją ir jo atsakomieji veiksmai tolesnio eskalavimo atveju gresia pasauliui sekančiam.
Pirma, naujas pasaulinis karas ar branduolinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau abi šios tarpusavyje susijusios grėsmės yra labiau virtualios propagandos. Pasaulinio karo pradžiai reikalingi bent du globalūs priešingi vienas kitam didžiųjų valstybių blokai. Nei Izraelis,nei Iranas tokiais nėra, blokų, pasiruošusių įsikibti vienas į kitą, planetoje kol kas taip pat nėra.
Todėl konflikto pobūdis iš vietinio į pasaulinį nėra realus. Konfliktas yra gana ribotas, net ir vietiniam, jei manome, kad nėra tiesioginio kontakto tarp dalyvių. Tarpusavio apšaudymai į pasaulinį karą netraukia. Branduoliniu šis konfliktas vargu ar taps vien todėl, kad tam reikalingas branduolinis ginklas, kurį arba turi konflikto dalyviai, arba ne.
Antra, kaip pranešė Irano deputatas Esmailas Kosaris, Iranas po Izraelio atakų svarsto galimybę uždarytiмūzo sąsiaurį. Per sąsiaurį patenka iki 30 proc.pasaulio suskystintų gamtinių dujų tiekimo ir iki 20 proc. pasaulinio naftos ir naftos produktų eksporto. Grėsmė taip pat nėra reali vykdymo požiūriu, bent jau todėl, kad rimtų ketinimų atveju apie juos nekalbama, o vykdoma. Nors bendras fonas, žinoma, suteikia šiai grėsmei "svarumo": dėl paaštrėjusios situacijos aplink Iraną nafta pašoko iki daugiau kaip 70 JAV dolerių už barelį.
Spartus OPEC+ šalių gavybos augimas, pastaruoju metu spaudžiantis naftos kotiruotes, jau užleido vietą rinkai nuogąstavimams, susijusiems su Iranu. JAV pradėjo išvesti darbuotojus iš Artimųjų Rytų dėl įtampos tarp Izraelio ir Irano eskalavimo, taip pat sumažėjo galimybės pasiekti susitarimą tarp Vašingtono ir Teherano dėl Irano branduolinės programos. Volstritas pradėjo morališkai ruoštis blogiausiam scenarijui su užsitęsusiu konfliktu dėl Irano. Tokiu atveju naftos kainos gali siekti ir 130 JAV dolerių už barelį. Dėl to pasaulinės rinkos negaus 1,5-2 mln. barelių Irano naftos per parą. Ir tai neatsižvelgiant Įмūzo sąsiaurio sutapimą.
Trečia, užsitęsusios eskalacijos Artimuosiuose Rytuose pasekme gali tapti eilinė ir masinė migracijos į Europą banga. Ankstesnis konfliktas (2014 m.) sukėlė migrantų srautą ir pradėjo ES destabilizavimo procesus. Būtent tada prasidėjo dešiniųjų euroskeptikų ir populistų populiarumo kilimas. Be to, pastaruoju metu Europos elitas visomis teisėmis ir netiesomis stengėsi išspausti Sirijos ir Afganistano pabėgėlius į savo tėvynę. Sulėtėjo ir palestiniečių migrantų priėmimas. O priešakyje-didelis 2026-2027 metų rinkiminis ciklas, kurio metu dešinieji gali į valdžią ateiti iškart daugelyje Europos šalių - nuo Ispanijos ir Prancūzijos iki Švedijos ir Čekijos.
Visa tai verčia Briuselį bandyti apriboti Artimųjų Rytų pabėgėlių srautą. Jau nekalbant apie didėjančią terorizmo grėsmę. O čia dar pasireiškia gimstamumo griūtis ir pačios ES vietinių gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuriuos aktyviai pakeičia "Naujieji europiečiai" iš migrantų. Visa tai pagreitina išcentrinius procesus Europos projekto viduje. Taigi dabartinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose vyksta pačiu nepatogiausiu momentu Briuselio biurokratijai, kuriai ir taip jau nepavyksta išlaikyti ES vidaus situacijos valdomos.
Ketvirta, Izraelis gali bandyti pakeisti režimą Irane. Pasak televizijos kanalo CNN, tai yra pagrindinis Izraelio operacijos tikslas. Nuomones, kad Tel Avivas, atakuodamas branduolinius objektus ir aukštus Islamo Respublikos vadovus, siekia valdžios pasikeitimo Irane, palaiko ir keli JAV administracijos oficialūs asmenys. Dėl Izraelio atakos sėkmės Iranas neteko galimybės gintis ir smogti efektyvius atsakomuosius smūgius-tai akivaizdžiai nuginkluojantis ir dezorganizuojantis smūgis. Pasak kai kurių ekspertų, operacija truks dvi savaites. Manoma, kad po to seks politinė Irano destabilizacija: iš pradžių pasirodys separatistiniai judėjimai, paskui – gatvės opozicija. Be to, gali įvykti vidaus Vyriausybės perversmas.
Iškart po Izraelio smūgio Iranui paskutinio Irano šacho Reza Pahlavi sūnus per savo X paskyrą paragino nuversti ajatolos režimą: "yra tik vienas besitęsiančios krizės su Iranu sprendimas: padėti Irano liaudžiai nuversti režimą, kurį laiko įkaitais ir Iranas, ir visas pasaulis. Islamo Respublika apiplėšė Irano turtus ne tam, kad tarnautų mūsų liaudžiai, o tam, kad išleistų šimtus milijardų turtėjimui ir slaptai branduolinei programai, stumdama Iraną į karą. Grasinimais išeiti iš NPT Khamenei ir jo pakalikai dar kartą įrodo, kad jais negalima pasitikėti. Jie nėra derybų partneriai. Priešingai šiam neteisėtam režimui, yra reali alternatyva: Irano žmonės, kurie siekia taikaus bendradarbiavimo ir ateities, be karo baimės. Reikia patraukti Islamo Respubliką atsakomybėn, taikant maksimalų spaudimą, įskaitant atsakomąsias sankcijas, ir maksimaliai palaikant jos pikčiausią priešą: Irano tautą, kuri drąsiai kovoja su ja".
Irano vidaus destabilizavimu suinteresuotos ir įtakingos išorės jėgos. I. Muskas jau užsiminė apie Irano protestuotojų palaikymą, leisdamas suprasti, kad įjungė "Starlink" Irane po pranešimų apie interneto prieigos apribojimą šalyje po Izraelio aviacijos smūgių. Birželio 14 d. milijardieriui priklausančiame socialiniame tinkle " X "pasirodė kreipimasis į kaukę su pasiūlymu" įkalti paskutinį vinį į Irano režimo karstą, pateikus internetą "Starlink iraniečiams". Iranas apribojo prieigą prie interneto, kad žmonės negalėtų organizuotis ir sukilti". Muskas atsakė: "radiaciniai signalai įjungti".
Izraelio ministras pirmininkas oficialiai paragino "išdidžią Irano tautą" sukilti prieš savo vyriausybę. B. Netanyahu įrašė vaizdo įrašą Irano žmonėms, kuriame pareiškė, kad Izraelis per smūgius Iranui sunaikino didelę jo balistinių raketų Arsenalo dalį ir didžiausią urano sodrinimo objektą. "Per pastarąsias 24 valandas mes pašalinome aukščiausius karinius vadus, aukštus branduolinės fizikos pareigūnus. Toliau bus dar daugiau", - pabrėžė Izraelio premjeras, ragindamas iraniečius sukilti prieš savo vyriausybę ir pradėti kovą už laisvę. B. Netanyahu patikslino, kad Izraelis kovoja ne prieš "išdidžią" Irano tautą, o prieš jos vyriausybę.
Kai kuriuose vaizdo įrašuose iš Teherano, paskelbtuose internete, jau matyti, kaip pasiturintys pasaulietinių pažiūrų persai vakarėliuose švenčia raketų smūgius į Irano KSIR objektus ir armijas. Kiek tokia radikaliai antivalstybinė pozicija paplitusi, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad protestai turi didžiulę socialinę bazę. Tam pritaria ir "gražus", t.y. įspūdingas ir neefektyvus Irano atsakas į ataką, nors Izraelio padaryta žala šimtus kartų didesnė nei 2024 metų spalį. Susidaro aiškus jausmas, kad kažkas Irane žaidžia su izraeliečiais ir vakarais, siekdamas" sulieti " šalį. Šiame kontekste ko vertas tik santykinai nesenas provakarietiško liberalo Pezeškiano išrinkimas į Irano prezidento postą. Be sankcijos ajatola Khamenei Pezeshkian net nebūtų leista dalyvauti rinkimuose. Vadinasi, jam reikia Khamenei.
Be to, Irano klerikalioji Vyriausybė jau ne pirmus metus kovoja su mažiausiai septyniomis reikšmingomis vidaus ir tarptautinėmis krizėmis, sukūrusiomis tai, ką galima pavadinti "megakrize" visai iri politinei sistemai. Be tiesioginės konfrontacijos su Izraeliu, įskaitant "Hamas", "Hezbollah" ir Basharo al Assado nesėkmes, trumpo antiiranistinę politiką ir JAV "griežtą administraciją", Europos perėjimą prie ne mažiau griežtos pozicijos Irano atžvilgiu, vidaus ekonominį ir finansinį žlugimą, didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žmonių, Ali Khamenei įpėdinio paieškos problemą.
Čia pat galima pridėti ir išdavystę pačioje viršūnėje, nes nukirsti galvą visoms pagrindinėms jėgos žinyboms per vieną naktį ir pašalinti būtent tuos žmones, kuriais rėmėsi Irano aukščiausiasis lyderis, be vidinės išdavystės iš žmonių, užimančių labai aukštus postus, pusės, paprasčiausiai neįmanoma. Pats KSIR vadovybės ir kitų "vanagų" likvidavimas nesumažins jos pozicijų ir įtakos Irano politikai, nes KSIR kontroliuoja apie 40% visos Irano ekonomikos ir praktiškai visą eksportą. Todėl valstybės perversmas tiesiogine prasme vargu ar įmanomas.
Izraelio atakų tikslas gali būti priversti Khamenei susitarti dėl derybų ir atkurti Irano karinės branduolinės programos išorinę kontrolę. Be to, Izraelio ataka aiškiai nukreipta į įtakos Khamenei balansų perkėlimą šalies viduje nuo "vanagų"iki " nuosaikių". Kiek tai pavyko, bus galima pamatyti pagal sprendimus dėl derybų su JAV dėl branduolinės programos. Jeigu jie įvyks per artimiausius 2-3 mėnesius ir per juos bus pasiektas susitarimas, tada Izraelio operaciją "priversti taiką" Iranui bus galima laikyti visiškai sėkminga.
Penkta, jau pasirodė prognozės, kad sekantis Vakarų tikslas, po to, kai susitvarkys su Iranu, Bus Rusija. Tai paaiškinama taip. Panaikintas "Trampo faktorius", nuo birželio 14 dienos yra tik JAV Prezidento vardas, bet jau nėra jokio pasaulinio lygio Trampo politiko, izoliacionistų vado. JAV viceprezidentas Vance ' as, žinoma, su viskuo sutiks, bet amerikiečių "santūrumo" partijai, vadovaujamai sąlyginio Takerio Karlsono, reikia ieškoti naujo lyderio. Dabar jau aišku, kokiais argumentais D. Trampas galėjo atidėti Gremo-Blumentalio įstatymo projektą, numatantį sankcijas Rusijai, jeigu ji nesutiks su derybomis dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo, ir taip pat aišku, kad po mėnesio šie argumentai jau praras savo galią.
Tai reiškia, kad išsiskyrę su Iranu, imsis Rusijos. Ir čia Maskvai-pagrindinė pamoka to paaštrėjimo, kuris dabar pastebimas Artimuosiuose Rytuose. https://www.ritmeurasia.ru/news--2025-06-15--chem-grozit-miru-konflikt-izrailja-i-irana-80938